Pagramančio regioninis parkas

Pagramančio regioninis parkas yra vakarų Lietuvoje. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių bei miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas turizmui ir rekreacijai, išsaugoti ypač vertingus gamtos požiūriu Jūros ir Akmenos upių kraštovaizdį, plynąją pelkę. Maršrute lankytojus džiugina naujai įrengtas Pagramančio apžvalgos bokštas. Dviračių maršruto trasa yra žiedinė, prasidedanti Pagramančio gyvenvietėje. Keliaudami šiuo maršrutu susipažinsite su Pagramančio bažnytkaimio centrinės dalies urbanistine struktūra ir kultūros paveldo vertybėmis.

Naujas apžvalgos bokštas

Prie lankytojų centro, 2023 metais atidarytas naujas Pagramančio apžvalgos bokštas iš kurio galima pasigėrėti Jūros ir Akmenos upių santaka. Tai bene didžiausia Pagramančio parko vertybė. Čia Akmena baigia savo kelionę, nuo čia dviejų susijungiančių upių vandenys keliauja link Nemuno. Šių upių žaismą įdomu stebėti betkuriuo metų laiku. Įdomu stebėti ir šių upių spalvas, jų susimaišymą. Po Stipraus lietaus Akmena nusidažo ruda spalva, o Jūra išlieka tamsi ir gerokai skaidresnė. Žiemą Jūra su Akmena lenktyniauja kuri pirma užsitrauks ledu. Pavasarį kartais dar ledu apsitraukusi Jūra užtveria kelią Akmenai priversdama ją patvinti ir išsilieti į krantus. Na o vasarą upės kviečia atvėsinti kojas ir pabraidžioti. Įdomu jog skiriasi Jūros ir Akmenos upių vandens temperatūra. Akmena žymiai šaltesnė. Įbridę santakoje vieną koją įmerkite į Jūrą, o kitą į Akmeną. Tam yra naujai įrengti laiptai, kad upės pakrantę būtų galima pasiekti dar lengviau. Temperatūrų skirtumas jus nustebins! 

Maršruto pradžia

Maršrutą pradedu nuo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios. Tai – saugoma unikali architektūrinė vertybė. Pagramančio bažnyčia iki mūsų dienų yra išlaikiusi XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas.

Netoliese, Pagramančio miestelyje, stūkso piliakalnis. Iki šiol jis nėra plačiau tyrinėtas, tačiau spėjama, jog jis buvo apgyvendintas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Užkopus į piliakalnio viršų jums atsivers ne tik nuostabūs saulėtekiai, bet ir miestelio peizažas, atodanga, regioninio parko pievos ir miškeliai, taip pat galima matyti Akmenos upę, Gramančios upelį.

Toliau, kairiajame Akmenos krante, gražioje upės kilpoje atsiveria ~30 metrų aukščio atodanga. Pagramančio skardis palei upę tęsiasi apie 200 metrų. Jo viršuje įrengta regykla, kurioje galėsite pasimėgauti tekančios upės vaizdu ir gamtos grožiu.

Įspūdingoji Didžioji rėva

“Didžioji rėva” – Akmenos upės riedulynas, susiformavęs ledynų tirpsmo metu. Upės vandenys čia garma giliu slėniu, nuolydis vietomis didžiulis – net 3m/km. Todėl upė stipria jėga plauna dugne esančias smėlio ir molio daleles, plukdydama jas pasroviui. Tuo tarpu dugne lieka įvairaus dydžio akmenys – rieduliai. Šis unikalus Akmenos slėnis išsiskiria savitu kraštovaizdžiu ir yra saugomas kaip gamtos paveldo objektas. Jei norėsite pasimėgauti šia vieta ilgiau – čia yra įrengta Pūtvės poilsiavietė. Kur galėsite susirengti mažą pikniką ir atsipūtę toliau tęsti kelionę. Tačiau jei norite piknikauti legendomis apipintoje vietoje, tuomet sumuštinius palaikykite iki kol privažiuosite Andriejaičių ąžuolą. Pasakojama, kad pats Vytautas Didysis su savo kariauna jodami pro šalį čia sustojo papietauti. Ąžuolą auga ant ledynmečiu suformuoto Akmenos upės slėnio šlaito viršaus. Pavadinimas duotas nuo čia pat įsikūrusio Andriejaičių kaimo. Manoma, kad medžio amžius siekia 300 metų. Žmonės pasakoja, kad šalia šio ąžuolo anksčiau buvęs dar didesnis ąžuolas, į kurio drevę tilpdavę 5 veršiai. Galima tik įsivaizduoti.

Toliau privažiuoju Lakštingalų slėnį. Tai rekreacinė zona, įkurta Akmenos upės kilpoje. Slėnyje yra tvenkinys su salele, žaidimų aikštelė su sūpynėmis, pavėsinė bei nedidelė estrada. Čia prasideda ir baigiasi Akmenos upės pažintinis takas. Kurį galite aplankyti palikę dviratį nuošalyje. Eidami 0,9 km ilgio taku užkopsite ant aukšto ir stataus skardžio-atodangos, nuo kurios atsiveria vaizdas į slėnį.

Pažintinis takas

Mėgstantiems pažintinius takus, jūsų laukia dar vienas – 1,5 km Lylavos pažintinis takas vingiuojantis išraiškingomis Lylavos upelio pakrantėmis. Čia aptiktos retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą augalų rūšys – svogūninė dantažolė, statusis atgiris, paprastasis kardelis, meškinis česnakas. Taip pat pastebėtos ir retos Lietuvoje paukščių rūšys: baltnugaris genys, žalioji, pilkoji ir juodoji meletos.

Artėjant prie maršruto pabaigos laukia net trys išskirtiniai tiltai. Pirmasis Gudlaukio tiltas – nelegalus, žiemą apsemiamas gelžbetonio tiltas, pastatytas per Jūros upę prieš du dešimtmečius. Antrasis ypač žavus, tačiau pavojingas kabantis pėsčiųjų tiltas. Šaltais ir lietingais orais – tiltas gali būti slidus, tad norėdami pasigrožėti Jūros panorama būkite itin burdūs. Ir maršruto pabaigoje – dar vienas kabantis Ringių medinis tiltelis.

Apie maršrutą